meilulis

meilùlis, -ė smob. (2) Dglš žr. meiliulis: Ėjau per priemenę, pikta anyta kad negirdėtų, kad manęs meilùlis nenubartų (d.) Prng. Meiluliai (paraštėje mieluliai), netikėkiat kožnai dvasiai BB1JnL4,1.